Apie vidinę kelionę
Apie ką mano kelias kuriuo einu? Kur jis veda? Koks jo maršrutas? Kur kelio žemėlapis? Koks kelionės tikslas? Ką noriu pasiekti? Kodėl kelionė? Kuo ši vidinė kelionė gali pasitarnauti? Kaip pasiruošt kelionei, ką pasiimti su savimi? Ką joje sutiksiu, ką suprasiu, ir kokia viso to prasmė?
Kas tai yra vidinė kelionė?
Kai tavyje daug klausimų ir nerandi atsakymų, vadinasi tai yra metas, kai turime leistis ir ieškoti atsakymų savyje. Kai užsiknisame kasdienybėje, tik atsisukę į save mes tą prieglobstį galime rasti, jei tik nuspręsime eiti savęs pažinimo keliu. Kai problemos atrodo niekada nesibaigs, mes kaip voverytės tame rate užsisukame ir pamirštame svarbiausią Nr. 1 dalyką – tai yra save.
Na, ir ką jeigu pamiršau save, užkasiau save giliai ir niekas nebedžiugina, ką tada daryti, į ką atsiremti, kas galėtų padėti? Pirmiausia išgirst save…Pažvelgti į savo vidinį pasaulį. Taip, mes visi gyvename išoriniame pasaulyje ir atsakymų ieškome išorėje. Bet nė nenutuokiam, kad visi atsakymai į mums rūpimus klausimus yra mūsų viduje. Tai kas paslėpta, neatveriama ir saugoma po devyniais užraktais. O reikia tik atsigręžt į save ir pažvelgt į savo vidų. Nes sakoma, kad viskas kas gražu matoma tik širdimi. Jei tik norėsime leistis į tai kas nežinoma, šioje kelionėje mūsų lauks neįtikėtini atradimai. Koks sunkus, bet nuoširdus darbas mūsų laukia.. Tai darbas su savimi. Leiskimės ten, kur širdis. Tai įdomi, nors kartais nelengva kelionė, gyvenimo kelionė. Nes lengviausias būdas būtų nusipirkti kelionės bilietą ir keliauti ten kur parašyta. O čia mes neturime maršruto, kiekvienas keliauja į save, ir nežinia ką ten ras. Tai gyvenimo tikslas. Tai mūsų vidinė kelionė į save. Juk rasime savyje visko, visokių emocijų ir malonių ir nelabai malonių, nes kiekvienas turime visokių patirčių. Bet jos tikros ir nepakartojamos. Čia neabejotinai sutiksi meilę sau. Taip pat sutiksi save, gryną, be kaukių, tą tikrą save, su tikrais savo norais, svajonėm, kurias galbūt pamiršom ir giliai užkasėm. Čia nelengvas, bet įdomus kelias. Nes neabejotinai kiekvieno gyvenimas įdomus, vienintelis, unikalus, vertas knygos. Kiekvieno žmogaus istorija yra nepakartojama, tai unikalu. Taigi ją suprasti, pamatyti tarsi iš šono yra nuostabi patirtis. Iš tiesų, skaityti savo gyvenimo knygą, ir ją kurti ir tobulinti tai dieviškas dalykas. Tai vertinga, ir prasminga.
Kokia kelionės prasmė?
Įdomu, kaip žmonės vertina keliones ir kokia jų prasmė? Štai šveicarai garsėja savo gerovės valstybe ir jų žmonių laimingumu. Jie garsūs dar ir savo psichoterapijos istorija ir tradicijomis. Įdomu tai, kad šveicarai nelinkę savo problemų užkrauti artimiems, o jas sprendžia šiek tiek kitaip. Norėdami pailsėti nuo problemų, jie išvyksta į savaitgalio kelionę ir išvažiuojant jų visos problemas paliekamos namie susigulėti. Jie sugeba nuo jų atsitraukti ir pažvelgti jau iš kitos perspektyvos. Galbūt ir tos problemos nebetenka tos reikšmės, ir galbūt nebeatrodo tokios didelės ir neišsprendžiamos, kai grįžęs vėl į viską pažvelgi šviežia galva.
Taigi jūsų laukia pati prasmingiausia kelionė, nes jūs pažinsite save, toks koks jūs esate, jūs tapsite sau pačiu geriausiu draugu ir svarbiausia priimsite save tokį, koks esate. Jūs aukso grynuolis. Bet sakoma tik nugludintas ir apšlifuotas grynuolis tampa tikru įstabiu brangiu deimantu. Taigi šioje kelionėje rasi tai, kas praturtins tavo dvasią ir tapsi nuostabiu brangiausiu žemėje deimantu. Tu esi nenugludintas aukščiausios prabos deimantas. Taigi leiskimės į savo vidinę kelionę su manimi, aš palydėsiu…
Sakoma:”Keliauk jei kažkas įvyko, keliauk jei nieko nevyksta, ir keliauk, kad pagaliau kas nors įvyktų”. Ieškoti tikro savęs ir atrasti, tai ir yra žmogaus kelionės žemėje prasmė. Žmogus nuolat savęs klausia, kas aš esu? O klaustukų visada daugiau nei atsakymų. Kiekvienas žmogus geriausiai žino, kas jis. O kartais būna, kad bėgame nuo savęs, nuo atsakymų. Deja nuo savęs neįmanoma pabėgti, kad ir kur benuvyktume, visur rasime save.
Šioje kelionėje, mes nersime gilyn į save. Tai dvasinė kelionė, galbūt tai sujudins visą tavo vidinį pasaulį. Be abejonės šioje kelionėje atrasi daug naujų dalykų, naujų žmonių, kitus jų veidus, ir tik per žmones mes pažinsim save. Atrasti tiek daug, niekas nesitiki iš karto. Taigi nuotykiai prasideda nuo pirmo žingsnio, o tada – tik pirmyn. Reikia tik vienos minties, kuri tapusi kūnu pakeis tavo pasaulį – tai atsistoti ir eiti. Drąsiai žengti savęs pažinimo keliu. Tu gali. Tu gali pajudėti iš ten kur komfortiška ir patogu, bet deja niekur neveda. Savo vidinį pažinimo kelią turime nueiti kiekvienas. Kad nuėje tą kelią pasakytume sau: “Aš supratau, kodėl esu šioje Žemėje ir ką turiu čia nuveikti”.
Tai transformuojanti kelionė
Kiek daug transformacijos vyksta kelionėje, kad ir kokia ji trumpa, ar ilga bebūtų. Mačiau viename filme dvasinę kelionę, kurią žmogus sėkmingai praeina. Viskas prasideda nuo vienos žaibiškos minties, kuri kilo pamačius knygą apie keliones. Ir moteris viena išsiruošia į visiškai nerealią kelionę, kuri pakeičia viską ir svarbiausia palengva pakeičia požiūrį. Ji leidžiasi į kelionę, kuri pakeitė jos praeitį, jos požiūrį į praeities klaidas. Eidama pėsčiomis tūkstančius kilometrų ji kovoja savo vidinę kovą, tarp pasitraukimo ir ėjimo tolyn. Kaip nepasiduoti, nesustoti ir įvykdyti tai ką pasižadėjo. Tai buvo didelis darbas tiek fiziškai, tiek psichologiškai tiek dvasiškai. Keliaudama viena ji turėdavo save priimti tokią, kokia ji yra. Jai reikėjo įstengti pakeisti savo nusistatymus, praeities šešėlius, suprasti ir pamilti save, išmokti savo praeities pamokas. Jai reikėjo priimti save visokią ir atleisti sau bei paleisti visus įvykius, kurie buvo. Mamos mirtis, skyrybos, priklausomybės. Viską, kas ją skaudino, jai vėl teko prisiminti kelionėje. Bet ji rado jėgų pakilti, įveikti šią kelionę, ir išlipti iš nesėkmių liūno, kurios ją kankino. Ji pakilo tarsi iš pelenų. Viso to rezultatas – gyva, laisva, atsakinga už savo gyvenimą moteris, pamilusi savo gyvenimą ir jį kurianti, o ne griaunanti. Šioje kelionėje žmogus nusprendžia, kad gali pasikeisti. Apie tai daug nuostabių istorijų, daug pavyzdžių. Mes kiekvienas tuo gyvename, tuom kvėpuojame ir mes kiekvienas savo rankomis kuriame savo nepakartojamą istoriją, kuri yra mums už viską vertingiausia.
Apie mano kelionę
Kodėl aš pasirinkau keliauti į save? Mano istorija ne tokia ilga, bet labai graži. Ta kelionė prasidėjo gal ir ne taip seniai. Šioje kelionėje, supratau dalykus, kurie kasdien atveria mane vis kitokią, todėl suprantu gilią tos kelionės prasmę ir esmę. Tai man atvėrė beribes žmogaus galimybes, pasirinkimus, kas dovanoja nuostabią ateitį, kurią galiu susikurti. Nesakau kad nebus sunku. Turi priimti viskas kas duota. Visa kas duota tai lemta pažinti ir lemta sužinoti viską apie save, ko galbūt net nežinojai. Apie kai kuriuos dalykus kažkada net nenutuokiau, bet vis savęs klausinėjau. Svarbiausia sugebėti viską savo kelionėje priimti su meile. Reikėjo supratimo, kad mano galioje visa tai priimti ir norėti iš to kažko išmokti. Juk viskas gyvenime tai ne klaidos, tai yra pamokos. Todėl labai degiau troškimu išmokti tai, ko man šiuo metu trūksta ir ko nesuprantu. Būtent, viską turi išmokti pats, ir niekas negali pasakyti kaip daryti geriau. Visa tai perėjau savo kelionėje ir dabar esu tokia kokia esu, priimu visas savo patirtis ir išmokau tas visas reikalingas pamokas. Padedama savo noro gilintis į tai ką tuomet išgyvenau, aš daug supratau ir dar daugiau gavau ko nesitikėjau. Mano galimybės atsivėrė, kai aš atvėriau širdį, atleidau sau ir kitiems ir tai paleidau. Kaip didžiausią apdovanojimą aš gavau tokias tikras likimo dovanas, nes gavau viską ko man reikėjo eiti toliau. Supratau savo žmogišką prigimtį, savo žmogiškas savybes ir tai kas mane veda į priekį. Pasitikrinau savo svarbiausias vertybes gyvenime. Dabar turiu tikslą bei užduotis, į kuriuos einu ir negaliu sustoti. Svarbu nepasiduoti kelyje, tikėti, kovoti ne su vėjo malūnais, o padedant meilei, nes tai yra viso ko variklis.
Kelionės žemėlapiai
Šioje kelionėje svarbu sekti savo vidinius žemėlapius, rasti juos savyje, kuriais galėtumėt pasikliauti. Žemėlapiai tai mūsų vertybės, emocijos, jausmų pasaulis, būsenos, nuostatos, įsitikinimai, nuoskaudos ir visa tai kas apima mūsų gilų vidinį ir dvasinį pasaulį. Mūsų vidinis pasaulis yra pažintas arba ne, tačiau jis turtingas savo patirtimi, išgyvenimais ir jų supratimu. Tai daugybė mus formuojančių ir mums svarbių dalykų. Gyvenime mums svarbūs skirtingi dalykai. Tai šeima, kūryba, talentai. Kiekvienam svarbu juos rasti. Kur jūs save randate? Talentai taip pat pažymėti jūsų vidiniame žemėlapyje, jie jums padeda. Galbūt kažkam tai yra kūryba, gal šeima. Taip pat būti kažkam reikalingu yra svarbu. Už vis didžiausia vertybė tai meilė, tai svarbiausias dalykas gyvenime. Nenutolti nuo meilės šaltinio, o iš jo pasisemti tų jėgų. Visi jį turime. Meilė visada šalia, todėl svarbu jos įkvėpti, maitinti save meile ir auginti ją. Tikėjimas taip pat žemėlapyje rodo kelią. Svarbu labai tikėti. Tai svarbiausios vertybės, kurios pažymėtos žemėlapyje, kad neišklysčiau iš kelio. Tai mano vedliai ir palaikymas eiti tolyn. Visada galiu pasitikrinti ar teisingai judu, ar nenukrypstu, ar netolstu nuo savęs, nuo savo vertybių. Juk keliauju į save. Kaip rasti tas kelrodes žvaigždes, kurios visada su tavimi, ir pasirengusios nušviesti tau kelią jei sunku? Svarbiausia yra nepamiršti meilės sau. Tai pats didžiausias motyvas keliauti. Tai ir didžiausias apdovanojimas, kurį gaunate.
Pirmyn į kelionę
Taigi koks kelionės maršrutas mūsų laukia? Nėra plano, nėra kelių, nėra tinkamiausio laiko, esi tik vienas kelyje, esi čia ir dabar. Nes visi keliai, kuriuos žinai veda ten pat kur kažkada buvai, ir taip tai yra artima širdžiai, bet neišsukę iš įprastų maršrutų neatrasime kažko naujo, tai ko mums taip reikia. Tai permainų vėjas (ne be reikalo kelionėje vienas kitam linkime gero vėjo, kad jis nuneštų mūsų laivą mūsų norima linkme ir kad nenuklystume nuo tikslo). Bet kai žinome savo tikslą, jokie vėjai mums nebaisūs. Žinodami tikslą ir eidami, niekada nepaklysime, tam turime vidinį kompasą. Leisti į šią kelionę reikia drąsos, nes viskas kas nauja mums yra neįprasta. Viskas kuo galime pasikliauti kelyje esame mes patys. Esi vienas su savimi. Kartais vienatvė mus gąsdina ir negalime išbūti patys su savimi nė valandos nei dienos. Darosi sunku girdėti save ir suprasti. Vienatvėj galime geriausiai išjausti save. Nes jei patys sau nebūsime geriausia draugija, tai niekas daugiau mūsų neužpildys ir niekas niekada mums to poreikio neužpildys. Eidamas vienas, neturi ko kaltinti, nes nieko neturi, tik ilgą kelią ir savęs išbandymus, kurie laukia kelionėje.
Tad pamirškime senus įsitikinimus, senas nuostatas ir viską, ką neva žinojome apie save, apie tai kas mes esame ar buvome. Pamirškime tuos senus maršrutus, kurie mūsų nenuvedė ten kur norėjome. Tiesiog šią minutę išgirskime save ir leiskimės į svarbiausią kelionę – į savo vidinį pasaulį. Sekime savo vidiniais žemėlapiais. Kad galėtume eiti per gyvenimą su savo geriausiais batais ir pasiekti viską, ko širdis geidžia. Ką gi reikia prisimatuoti daug porų batų, kol rasime, kas tinka mums. Bet apie tai kitą kartą.
Psichologė Giedrė
